- skeliaudė
- skeliáudė sf. (1) KŽ žr. skeliauda: 1. Galima ją nagu skaldyti į ploniausias skeliaudes A1883,172. Regėjau jį, traukantį labai siauru takeliu tarp akmenų, skeliaudžių uolos ir dyglių erškėčių brš. ║ prk. atsiskyrusi nuo ko grupė, atšaka: Keletą jau sykių iki šiol ant historiškosios arenos buvo pasirodžiusi juodvėžių tauta – lietuvių giminės skeliaudė rš. 2. Kos39, Jms, I, Rd.
Dictionary of the Lithuanian Language.